Sidabrinis žiedas su topazu, Ø18,5

tiem piešķir rāmi - izvēli, lēmumu, vietu, kur tie var nolaisties. Dažkārt pasaule nerāda mums atbildes nevis tāpēc, ka tās nav, bet tāpēc, ka mums nav kur tās ievietot. Kad cilvēks saprot, ka domām vajag vietu, kur apmesties, un pat brīvībai vajag robežu, viņš atver savu logu ne pret pasauli, bet pret sevi. Un tad viss, kas reiz šķita kā miglā tīta bezgalība, pēkšņi iegūst jēgu, ne tāpēc, ka debesis ir mainījušās, bet tāpēc, ka mēs beidzot iemācījāmies to saskatīt.

">

DANGAUS LANGAS. Sidabrinis žiedas su topazu ir paauksuotais elementais, dydis 18,5

Kartą, kai dangus dar ieškojo savo ribų ir laikas galvojo, kur prasideda rytas, gimė mažas, skaidriai mėlynas topazas. Ilgai jis plaukė tarp vėjo įsūpuotų minčių, kol suprato, kad aiškumui reikia vietos, kur nusileisti. Tada prieš jį stojo keturi auksiniai rėmai, kurie begalybei suteikia ribą. Gyvenime yra dalykų, kurie tampa įmanomi tik tada, kai mes jiems suteikiame formą. Svajonės gali skristi metų metus, bet prasmė atsiranda tuo momentu, kai joms suteikiamas rėmas - pasirinkimas, sprendimas, vieta, kur jos gali nusileisti. Kartais pasaulis nerodo mums atsakymų ne todėl, kad jų nėra, bet todėl, kad neturime kur juos įdėti. Kai žmogus supranta, kad mintims reikia vietos, kur apsistoti, ir net laisvei reikia ribos, jis atveria savo langą ne į pasaulį, bet į save. Ir tada viskas, kas kadaise atrodė kaip migloje paslėpta begalybė, staiga įgauna prasmę, ne todėl, kad dangus pasikeitė, bet todėl, kad mes pagaliau išmokome ją pamatyti.