Šv. Jokūbo kelio piligrimų maršruto albumas, vokiškai

following the discovery of the relics of Saint James the Great, the Way of St. James became a major pilgrimage route of medieval Christianity from the 10th century onwards. Following the end of the Granada War in 1492, under the reign of the Catholic Monarchs Ferdinand II of Aragon and Isabella I of Castile, Pope Alexander VI officially declared the Camino de Santiago to be one of the "three great pilgrimages of Christendom", along with Jerusalem and the Via Francigena to Rome.
In 1987, the Camino, which encompasses several routes in Spain, France, and Portugal, was declared the first Cultural Route of the Council of Europe.

">

Labai graži knyga su daugybe nuotraukų - vienuolynų ir katedrų architektūra, peizažai. Istorija ir svarbių piligriminių vietų aprašymai. Vokiečių kalba, 27x31 cm., 238 psl., labai geros būklės.

Šv. Jokūbo kelias (ispaniškai: Camino de Santiago) yra piligrimų kelio pavadinimas į galimą Šv. Jokūbo poilsio vietą Santjago de Komposteloje. Manoma, kad Šv. Jokūbo palaikai yra Santjago de Kompostelos katedroje. Sukurtas ir įkurtas IX a. pradžioje, atradus Šv. Jokūbo Didžiojo relikvijas, Šv. Jokūbo kelias tapo svarbiu viduramžių krikščionybės piligriminiu maršrutu nuo X a. Po Granados karo pabaigos 1492 m., valdant katalikų monarchams Ferdinandui II Aragoniečiui ir Izabelei I Kastiliečiui, popiežius Aleksandras VI oficialiai paskelbė Camino de Santiago vienu iš „trijų didžiųjų krikščionybės piligriminių kelių“, kartu su Jeruzale ir Via Francigena į Romą.
1987 m. Camino, apimantis kelis maršrutus Ispanijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje, buvo paskelbtas pirmuoju Europos Tarybos kultūriniu maršrutu.